Pastojau, kai žindžiau mažą vaiką, bet ne sūnų, žinodama, kad baigiau, o dabar esu jo senelis, o žindant vaiką iš krūties bėgo pienas, o jo močiutė sėdėjo su manimi, bet ant sienos kabėjo daug persikų, tarsi jis būtų pririštas prie daugybės kaklaraiščių, ir aš paėmiau iš jo, tarsi jis būtų didelis ir saldaus skonio, o mano persikai buvo mano, pakabinu ant sienos, kad išlyginčiau.